vienturys

vienturỹs, -ė̃ adj., smob. (3^a) DŽ, NdŽ, DrskŽ, Pv, Stk, víentūris (1), vientū̃ris (2) Jz, vientùris (2) žr. 1 vienatūris 1: Vienturỹs sūnus K.Būg(Sn). Vienturė̃ buvau Alv. Pamirė viena mergina, kuri buvo pas motiną vienturė̃ Auk. Jis vienturỹs, tai gražią mergą pagriebs Dg. Ji vienturė̃, tai daug audeklų iš tėvų gavo Btr. Iš víenturio ką te norėt! Mlt. Aš vienturỹs, aš galiu išgert Rdš. Mano tėtušis buvo vientùris Ėr. Vienturi sūnau Tėvo aukčiausiojo, žodi iš Dievo ėjęs amžinojo SGI150. Tu, berneli vienturỹ, ar kepurės neturi? (d.) Alv. Augino tėvulis víentūrį sūnelį, ketino jam šertie juodbėrį žirgelį DrskD33. Aš išrinksiu tau bernelį, tėvo vientūrė̃lį (d.) Drsk. Šaltas rudenėlis kad atėjo, mane motinėlė pažadėjo už jauno bernelio vienturėlio Brž. Pas močiutę augau vienturė̃lė (d.) Smn. Ašian viena vienturėlė, močios dukterėlė LTR(Pn). Augo sūnus vienturaitis ir uliojo kaip ponaitis (d.) Lkm. Jis buvo vientùris, vienturiùkas Rm. ║ Tik aš turiu, tik aš turiu vieną brolį, vieną brolį, vienturėlį LTR(Sn). Šešta sesutė vienturėlė nešė broleliams pusrytėlį LTR. | prk.: Aš be lobių genties vienturys K.Brad.